- kailinė
- kaili̇̀nis, kaili̇̀nė bdv. Kaili̇̀nis žvėri̇̀s.
.
.
kailinė — káilinė dkt. Parduodu šiltàs moteriškas kailines … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kailinė — sf. (1), kailìnė (2) RŽ 1. kailio kepurė: Užsidėk šiandiej kailinę – šalta Slm. Ausėtą kailinę ant galvos užsimaukšlinęs rš. 2. iš kailio pasiūta kojoms užsikloti (žiemą važiuojant) gūnia: Pasiimk kailinę ant kojų Slm. Užtiesk man kailinę Grž. 3 … Dictionary of the Lithuanian Language
kailinėtas — kailinėtas, kailinėta bdv. Į gatvès išė̃jo kailinėtos gražuõlės … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kailinėta — kailinėtas, kailinėta bdv. Į gatvès išė̃jo kailinėtos gražuõlės … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kailinėliai — kailinė̃liai dkt. Visi̇̀ gi̇̀ria màno naujùs audi̇̀nės kailinėliùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kailinėliai — kailinė̃liai sm. pl. dem. (2) trumpi kailiniai, kailinukai, skrebučiai: ^ Senelis devyniais kailinėliais; kas juos velka, tas verkia (svogūnas) Pnd … Dictionary of the Lithuanian Language
kailinėtas — kailinėtas, a adj. (1) J.Jabl žr. kailiniuotas: Baltaragis su Juozapu Cinoku, kailinėti, lazdomis pasiremdami, keliavo prie pono Žem … Dictionary of the Lithuanian Language
apskritas — 2 ãpskritas, à adj. (3b) 1. SD69 kuris apskritimo, rato, žiedo formos: Ãpskritas bliūdas, o apvalus medis, pagalys J. Apskrita kailinė apykaklė rš. Ãpskrito veido mergą mačiau Grž. Graži mergina, tokia apskričiùkė (apskrito veido) Gs. Akelės … Dictionary of the Lithuanian Language
ausiukinė — ausiùkinė st. (1) kailinė kepurė su ausimis: Pasisiuvau ausiùkinę iš savo avių kailių Švnč. ◊ ausiùkinėn duoti apausiuoti: Aš tau kai duosiu ausiùkinėn! Dglš. Kai duosiu ausiùkinėn, tai net kanopas ažriesi Ml … Dictionary of the Lithuanian Language
baroninė — ×baronìnė sf. (2) kailinė kepurė: Užsimaukšlino savo baronìnę ligi akių Grš … Dictionary of the Lithuanian Language